Panašios patirtys vienija, nuramina ir leidžia pasijusti ne vienam. Išgirdus diagnozę „klausos sutrikimas“ neretam būna sunku susitaikyti, kyla daug klausimų, norisi gauti patarimų iš tų, kurie jau tai patyrė. Tai suprasdama, nuo vaikystės klausos sutrikimą turinti, o dabar  kitiems geriau girdėti padedanti „Audiomedikos“ klausos protezavimo specialistė Jurgita Samsanavičienė „Facebook“ platformoje įkūrė savitarpio pagalbos ir supratimo grupę „Klausos aparatai. Gyvenimas su jais“, kurioje bendras patirtis turintys žmonės ir specialistai bendrauja, dalijasi informacija. Nors grupė veikia jau daugiau nei ketverius metus, praėjusį savaitgalį Žalgirio arenoje vykusioje parodoje „Sveikata ir grožis 2026“ įvyko pirmasis gyvas narių susitikimas.

Grupė, kurioje balsą turi visi

Klausos tema besidominčius žmones subūrusi klausos specialistė J. Samsanavičienė įsitikinusi, kad dažnoje teminėje virtualių diskusijų grupėje vyrauja smerkimo kultūra. Žmogus klausia patarimo, o internautai atsako pašaipomis ar kaltinimais. Žmogus susigūžia ir nebedrįsta klausti. Todėl kurdama grupę  „Klausos aparatai. Gyvenimas su jais“ ji turėjo aiškias taisykles – diskusijoje dalyvauja ir jas mato tik grupės nariai. Čia neparduodama, neperkama, nereklamuojama, čia – edukuojama, dalijamasi patirtimis.

„Kurdama grupę norėjau, kad žmonės suprastų, jog tai yra sveikatos sritis, kurioje viskas labai individualu – galima turėti tą pačią problemą, bet visiškai skirtingus jos sprendimus. Svarbiausia – nelikti vienam su neatsakytais klausimais“, – dalijosi J. Samsanavičienė.

Prie šios grupės jungiasi ne tik klausos aparatus nešiojantys žmonės, bet ir tie, kurie sužinojo turintys klausos sutrikimą, besidomintys, kaip padėti klausos sutrikimą turintiems artimiesiems, taip pat šios srities specialistai.

Pranešimas apie klausą – duoklė visuomenei 

Jau ketverius metus veikiančios grupės nariai jau spėjo įvertinti, kad grupėje gali drąsiai paklausti patys ir dalintis patarimais su tais, kurie dar tik pradeda eiti kelią geresnės klausos link. Grupės įkūrėja Jurgita pastebėjo, kad kai kurie klausimai, dvejonės kartojasi. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl ji pasiryžo skaityti pranešimą parodos lankytojams.

„Norėjau atiduoti duoklę platesniam ratui žmonių, kurie domisi klausos sveikata. Iš savo asmeninės patirties supratau, kad labai svarbu dalintis informacija – klausos sutrikimai nėra tokie reti, kaip manoma, o pagalbos reikia kreiptis ne tada, kai žmogus jau socialiai atsiribojęs, nebegirdi ramios kalbos, bet tuomet, kai pajunta pirmuosius požymius“, – sakė klausos protezavimo specialistė.

Pranešimo metu Jurgita pasakojo, kaip atpažinti nusilpusią klausą, paaiškino, kokią svarbą klausa turi kiekvieno žmogaus gyvenime ir pasidalino dažniausiais mitais, su kuriais susiduria savo darbe.

 „Aš pati kažkada buvau įsitikinusi, kad nenešiosiu klausos aparatų. Kai užsidėjau vieną aparatą, sakiau, kad niekada nenešiosiu dviejų. Šiuos įsitikinimus skatino tos pačios priežastys ir mitai, kuriuos dabar girdžiu savo kabinete – dar ne laikas, klausos aparatai gali kenkti klausai, kaip atrodysiu su klausos aparatais. Labai svarbu žmones nuraminti, kad šie įsitikinimai yra klaidingi“, –  teigė J. Samsanavičienė.

„Esu ne vienas“ svarba

Grupėje „Klausos aparatai. Gyvenimas su jais“ bendrauja ne tik klausos sutrikimus patiriantys suaugusieji, bet ir sutrikusią klausą turinčių vaikų tėvai, kuriems labai reikia informacijos, kitų patirčių ir, svarbiausia, palaikymo.

Keturių vaikų girdinčioje šeimoje augusi, o dabar pati tris dukras auginanti Jurgita prisiminė gana anksti supratusi, kad girdi prasčiau nei kiti. Vis dėlto tuo metu buvo mažai informacijos, supratimo apie klausos svarbą, o technologijos buvo ganėtinai ribotos. Klausos aparatus naudoti buvo gėda.

„Man labai pasisekė – smalsumas ir artimųjų palaikymas padėjo įveikti visus sunkumus. Žinau, kad, jei anksčiau būtų buvusios tokios technologijos kaip dabar, galimybė dar ankstyvame amžiuje diagnozuoti, gyvenimas būtų susiklostęs kitaip. Tad labai skatinu tėvus domėtis, nebijoti klausos sutrikimų,“ – sakė klausos specialistė.

Jurgita įsitikinusi, kad tėvai gali pagelbėti vaikams, patirdami mažiau streso dėl klausos sutrikimo ir nukreipdami energiją į bendravimą, buvimą kartu. Tiesiog reikia žinių ir palaikymo, kurį galima gauti tarpusavio pagalbos grupėje – tiek bendraujant virtualiai, tiek gyvai.

„Viskas tampa lengviau, kai jauti, kad esi ne vienas“, – sakė J. Samsanavičienė.

Klausos centro „Audiomedika“ klausos protezavimo specialistė susitikimo su grupės nariais ir pranešimo metu kvietė nelikti vieniems su savo mintimis ir klausimais apie klausą, klausos aparatus, ir prisijungti prie grupės „Klausos aparatai. Gyvenimas su jais“. https://www.facebook.com/groups/485952602961729