Ausyse ar galvoje atsiradęs įkyrus ūžesys daugybei žmonių primena nekviestą svečią, įsiveržusį į ramų gyvenimą. Jis erzina, neramina, trukdo susikaupti, kartais net miegoti ir kokybiškai pailsėti. Tačiau ilgametė gydytojų ir klausos specialistų patirtis rodo, kad labai dažnai kuo labiau stengiamės su ūžesiu kovoti, tuo garsesnis jis tampa. O pabandę jį suprasti, galime šį simptomą susilpninti.
Būtent todėl kiekvieną vasarį daugelis pasaulio šalių mini Tinito supratimo mėnesį, skirtą demistifikuoti šį simptomą ir padėti žmonėms išvengti klaidų ieškant pagalbos. Prie šios iniciatyvos kasmet prisijungiančio klausos centro „Audiomedika“ klausos protezavimo specialistė Jolita Eidukevičienė ir Lietuvos otorinolaringologų draugijos pirmininkė dr. Irina Arechvo dalijasi įžvalgomis, kaip su ūžesiu „susitarti“ ir kaip sau padėti.
Kodėl ūžesys atrodo bauginantis?
Ūžesį ausyse daugelis esame patyrę bent kartą gyvenime. Trumpalaikis ūžimas gali atsirasti pabuvus triukšmingoje aplinkoje – po koncerto ar dirbus su didelį garsą skleidžiančiais įrankiais. Tokį ūžesį dažnai lydi ir laikinas klausos susilpnėjimas – atrodo, tarsi ausys būtų užgulusios. Šie pojūčiai paprastai praeina per kelias minutes ar kelias valandas.
Tačiau yra žmonių, kurie įkyrų ūžesį jaučia nuolat arba su pertrūkiais. Pasak gydytojos otorinolaringologės dr. Irinos Arechvo, ūžesį tam tikrame gyvenimo etape patiria iki 15 procentų visos populiacijos.
„Ūžesys gali atsirasti vienoje arba abiejose ausyse, kartais – galvoje, ir, skirtingai nei laikinas spengimas po koncerto, dažniau jaučiamas tylioje, ramioje aplinkoje“, – paaiškino gydytoja.
Anot daktarės, viena didžiausių žmonių, patiriančių ūžesį, klaidų – jam skiriamas pernelyg didelis dėmesys. Tai kelia stresą, o šis dar labiau sustiprina ūžesį ir įsuka į užburtą nemalonių pojūčių ratą. Tai galima palyginti su dūmų detektoriumi: išgirdę signalą pradedame ieškoti gaisro, o jo neradę – vis labiau nerimaujame, kodėl signalas vis dar skamba.
„Daliai žmonių ūžesį pavyksta suvaldyti supratus, kad pavojaus sveikatai nėra ir simptomas nėra susijęs su rimtomis ligomis. Todėl labai svarbu pirmiausia išsiaiškinti ūžesio priežastis, gauti patikimą informaciją ir individualiai pritaikytą pagalbą“, – teigė dr. I. Arechvo.
Kodėl atsiranda ūžesys?
Daugybę metų žmonėms, besikreipiantiems dėl ūžesio, padedanti gydytoja otorinolaringologė sako, kad kartais lengviau atlikti sudėtingą operaciją nei padėti ūžesį patiriančiam žmogui. Taip yra todėl, kad ūžesio kilmė gali būti labai įvairi ir dažnai nulemta ne vienos priežasties.
„Svarbu pabrėžti, kad ūžesys nėra liga – tai simptomas. Jį gali sukelti skirtingos priežastys, todėl nebūtų teisinga teigti, jog egzistuoja vienas visiems tinkantis gydymo ar pagalbos būdas“, – sakė dr. I. Arechvo.
Tinitas gali atsirasti dėl lėtinio nuovargio, ilgalaikio streso, po stiprių emocinių išgyvenimų. Jis taip pat gali būti tam tikrų vaistų poveikio ar kai kurių ligų pasekmė. Pulsuojantis ūžesys kartais siejamas su kraujagyslių struktūriniais pakitimais.Vis dėlto, anot gydytojos, daugumos pacientų prognozės yra palankios.
„Kai kuriems žmonėms pakanka suprasti, kad ūžesys nėra pavojingas. Kitiems gali prireikti papildomos pagalbos – garsų terapijos ir (ar) kognityvinės elgesio terapijos“, – dalijosi gydytoja.
Ūžesys ir klausos sutrikimai – glaudus ryšys
Viena dažniausių ūžesio priežasčių – ilgalaikis buvimas triukšmingoje aplinkoje. Kartais tinitas vadinamas „muzikantų liga“, tačiau tai – mitas. Triukšme dirba ar laisvalaikį leidžia ne tik muzikantai.
Stiprūs garsai pažeidžia vidinėje ausyje esančias plaukuotąsias ląsteles, atsakingas už garso virsmą nerviniais impulsais. Šių ląstelių pažeidimai lemia ne tik ūžesį, bet ir klausos susilpnėjimą. Ne veltui moksliniai duomenys rodo, kad apie 90 procentų tinito atvejų yra susiję su klausos sutrikimais.
Klausos centro „Audiomedika“ klausos protezavimo specialistė Jolita Eidukevičienė pastebi, kad daugelis žmonių, atvykę į klausos centrą, pirmiausia pasakoja apie ūžesį, o ne apie klausos pokyčius.
„Žmonės ateina prašydami „išjungti“ tą garsą ausyse, nes jis trukdo dirbti ir ilsėtis. Atlikus klausos tyrimą ir sužinojus, kad klausa yra nusilpusi, daugelis nustemba“, – pasakojo „Audiomedikos“ specialistė.
Jeigu ūžesys susijęs su klausos sutrikimais, rekomenduojama išbandyti klausos aparatus – taip sprendžiamos abi problemos vienu metu.
„Kai girdime mažiau aplinkos garsų, ūžesys išryškėja. Pradėjus nešioti klausos aparatus, garsinė aplinka tampa turtingesnė, dėmesys natūraliai nukrypsta į aplinkos garsus, o ūžesys užmaskuojamas, mažiau pastebimas ir varginantis“, – paaiškino J. Eidukevičienė.
Specialistė atkreipė dėmesį, kad bandyti visiškai užgožti ūžesį garsinant muziką ar televizorių nėra gera mintis. Stiprūs garsai ne tik neveiksmingi kovojant su ūžesiu, bet kenksmingi klausai.
Ką daryti ir ko nedaryti jaučiant ūžesį?
Tiek dr. I. Arechvo, tiek klausos protezavimo specialistė J. Eidukevičienė pabrėžia, kad varginant tinitui itin svarbu remtis patikima informacija ir kreiptis į specialistus, o ne pasikliauti reklamomis apie „stebuklingus“ aliejus, lašus ar maisto papildus. Tokios priemonės nėra moksliškai pagrįstos ir veiksmingos.
Minint Tinito supratimo mėnesį pati ūžesį turinti dr. I. Arechvo pasidalijo asmenine ir profesine patirtimi paremtais patarimais, ką daryti ir ko vengti jaučiant spengimą, ūžesį, zvimbimą ar kitokį garsą, kurio aplinkoje iš tiesų nėra.
Ką patariama daryti jaučiant ūžesį?
- Stengtis bent jau iš pradžių nelikti tyloje, klausytis nedidelio intensyvumo emociškai malonių garsų (vandens, vasaros pievos).
- Nepanikuoti, pripratimas prie ūžesio kartais užtrunka. Mūsų smegenys yra plastiškos ir ilgalaikėje perspektyvoje sugeba išmokti ignoruoti šį garsą.
- Surasti empatiškus specialistus, galinčius suteikti moksliškai patikimą informaciją, ir su jais pasitarti.
Ko jokiu būdu nedaryti kovojant su ūžesiu?
- Vengti didelio triukšmo (virš 80-85 dB), nes didėja vidinės ausies plaukuotųjų ląstelių pažeidimo ir ūžesio sustiprėjimo tikimybė.
- Nenaudoti vaistų, papildų, kurie neturi patikimų, moksliškai pagrįstų įrodymų.
- Nuolatos nesekti ūžesio, neskirti jam daug dėmesio, kasdien nelyginti jo garsumo. Ūžesys ausyse yra ypatingai dinaminis simptomas, jo intensyvumas gali kisti dienos bėgyje, tai nereiškia ligos progresavimo.
