Jeigu egzistuotų laiko mašina ir galėtume nukeliauti porą dešimtmečių atgal, pamatytume, kiek daug gyvenimo kokybei svarbių naujovių šiandien turime. Viena jų – didžiulė pažanga klausos reabilitacijos srityje. Šiandien galima įsigyti klausos aparatus, kurie, reaguodami į galvos judesius, kūno judesių intensyvumą, prisitaiko prie žmogaus gyvenimo būdo ir aplinkos. Tačiau taip buvo ne visada. Tai patvirtina prieš 20 metų klausos centrą „Audiomedika“ įkūręs klausos protezavimo specialistas Mindaugas Jonaitis. Šiemet klausos centrų tinklo įkūrėjas dalijasi prisiminimais ir svarbiausiais pastarojo dvidešimtmečio pokyčiais.

Pokytis #1: klausos nusilpimas nebėra nuosprendis

Nors 2005 metais Lietuva sparčiai judėjo pažangos keliu, tais pačiais metais pirmąjį klausos centrą Vilniuje atidaręs ir jame pradėjęs dirbti M. Jonaitis prisimena, kad vis dar buvo spragų, trukdžiusių žmonėms kreiptis pagalbos ir spręsti klausos problemas.

„Klausos nusilpimas prilygo nuosprendžiui. Bent jau taip atrodė žmonėms. Gydytojai ir prieš dvidešimt metų atlikdavo klausos tyrimus, tačiau trūko visuotinio supratimo, kad, sužinojus diagnozę, būtina imtis veiksmų, norint išsaugoti gyvenimo kokybę“, – prisiminė „Audiomedikos“ įkūrėjas.

Anksčiau pasitikrinti klausą ir gauti valstybės kompensuojamus klausos aparatus buvo galima tik gydymo įstaigose. Laukimas eilėse ir informacijos apie individualų aparatų pritaikymą stoka skatino žmones atidėlioti sprendimus.

„Negavę norimo rezultato, pacientai nusivildavo klausos aparatais, padėdavo juos į stalčių ir artimiesiems pasakodavo apie neigiamas patirtis. Taip atsirado mitų, kad aparatai ūžia, švilpia, nėra patogūs nešioti“, – pasakojo M. Jonaitis.

Daugybei žmonių padėjęs geriau girdėti specialistas džiaugiasi, kad šiandien tyrimai yra kur kas lengviau pasiekiami: pasitikrinti klausą galima ne tik pas gydytoją, bet ir klausos centruose. Kartu su didesnėmis galimybėmis atėjo ir supratimas, kad klausą reikia saugoti nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų.

Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrijos PAGAVA iniciatyva 2014 metais pradėtas visuotinis naujagimių klausos patikrinimas. Bendrija aktyviai rūpinasi informacijos sklaida ir pagalba šeimoms, susidūrusioms su klausos sutrikimais.

„Tai buvo kritiškai svarbus žingsnis, leidžiantis klausos sutrikimus pastebėti labai anksti, laiku suteikti pagalbą ir užtikrinti sklandžią vaiko raidą“, – pabrėžė M. Jonaitis.

Per pastaruosius 20 metų mokslininkai taip pat atliko reikšmingų tyrimų, įrodančių klausos sutrikimų sąsajas su kitomis ligomis – demencija, Alzheimerio liga, depresija. Tai padėjo visuomenei suvokti, kokias pasekmes gali turėti delsimas kreiptis pagalbos.

Pokytis #2: klausos aparatai nebėra „bananai už ausies“

„Niekas nesvajodavo apie klausos aparatus kaip apie naują automobilį“, – tvirtino M. Jonaitis, prisimindamas pirmuosius savo darbo metus ir klausos aparatus, kurie būdavo reguliuojami mechaniniu būdu, atidarius korpusą.

Senesni, dažnai dar analoginiai, aparatai būdavo gremėzdiški, primindavo „bananą už ausies“ ir skleisdavo erzinančius garsus. Tačiau prasidėjus skaitmeninių aparatų erai situacija ėmė greitai keistis – gamintojai stengėsi kurti kuo mažesnius, subtilesnius, mažiau pastebimus įrenginius, galinčius atkurti natūralesnį garsą. Vis tvirčiau įsitvirtino požiūris, kad girdime ausimis, o suvokiame – smegenimis.

Augantis supratimas apie garso poveikį smegenims ir emocinei sveikatai lėmė, kad nuo 2022 metų Lietuvoje kompensacija skiriama abiejų ausų klausos aparatams, jei abiejų ausų klausa nusilpusi.

„Laikui bėgant daugėjo kokybiškos informacijos – specialistai stengėsi paneigti mitą, kad klausos aparatai gali pabloginti klausą“, – pasakoja M. Jonaitis.

Vis dėlto aparatų dydžio mažėjimo era turėjo trūkumų.

„Kaip ir mobilieji telefonai kadaise „mažėjo“, kol tapo nepatogūs, taip ir klausos aparatai – itin mažus įrenginius buvo sudėtinga prižiūrėti, sunkiau pakeisti elementus, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Elementai veikdavo trumpiau. Todėl aparatai vėl šiek tiek padidėjo, o dabar turime nusistovėjusį, patogų standartą“, – aiškino specialistas.

Pasak jo, šiandien svarbiausia – ne aparato dydis, o jo technologijos: įkrovimas, valdymas programėle telefone, garso perdavimas iš televizoriaus ar kitų įrenginių, natūralaus garso atkūrimas, triukšmo slopinimas, kalbos išryškinimas, gebėjimas prisitaikyti prie garsinės aplinkos, žmogaus judesių pokyčių.

Pokytis #3: ant ausų – ne tik „makaronai“

M. Jonaitis juokauja, kad anksčiau ant ausų galėjo kabėti tik makaronai arba klausos aparatai, todėl žmonės į bet kokį įrenginį ausyje ar už ausies žiūrėjo kaip į stigmą. Dėl to jie atidėliodavo svarbiausią sprendimą – pajutus klausos nusilpimą kreiptis į specialistus.

Ausinukų, ausinių era iš esmės pakeitė situaciją: akys priprato prie vaizdo, todėl aparatų nešiojimas tapo natūralesnis ir kelia mažiau nepagrįstų baimių. Vis dėlto vyresnio amžiaus žmonės vis dar jautriau reaguoja į savo klausos pokyčius ir dažnai stengiasi juos slėpti.

Specialistas prisiminė garbingo amžiaus pacientę, kuri klausos aparatus slėpė net nuo artimųjų ir norėjo sprendimo, kurio niekas nepastebėtų.

„Klausos sutrikimų sprendimas buvo suprantamas kaip silpnumo ženklas. Džiugu matyti, kad požiūris keičiasi, ypač tarp jaunų žmonių ir vaikų. Anksčiau dėl klausos problemų žmonės atsisakydavo darbų, veiklų, galimybių, o dabar supranta, kad gyvenimo kokybė yra svarbesnė nei bandymas slėpti sutrikimą“, – sako M. Jonaitis.

Svarbiausi pastarojo dvidešimtmečio pokyčiai klausos sveikatos srityje Lietuvoje ir Audiomedikoje

  • 1997 m. pasirodė skaitmeniniai klausos aparatai, kuriuos galima programuoti ir pritaikyti individualiai klausai.
  • 2005 m., remiantis ES Direktyva 2003/10/EC, Lietuvoje įsigaliojo teisės aktai, įpareigojantys triukšmingų veiklų įmones šviesti darbuotojus apie klausos apsaugą ir ją užtikrinti.
  • 2006 m. revoliucija klausos aparatų rinkoje. Pristatyti pirmieji klausos aparatai su garsiakalbiu, dedamu tiesiai į ausį. Šis sprendimas leido sumažinti klausos aparatų korpuso dydį. Korpusą už ausies ir garsiakalbį ausyje jungiantis plonas vamzdelis leido aparatams būti dar mažiau pastebimiems. Tiesiai į ausies landą dedamas garsiakalbis tiksliau, natūraliau atkūrė aplinkos garsus.
  • 2007 m. kovo 3 d. Pasaulio sveikatos organizacija pradėjo minėti Tarptautinę klausos dieną. Kovo 3-ioji pasirinkta simboliškai – du trejetai primena abi ausis.
  • 2014 m. Lietuvoje pradėtas visuotinis naujagimių klausos patikrinimas.
  • 2014 m. klausos aparatų gamintojas „Oticon“ pristatė „BrainHearing“ technologiją, leidusią suprasti, kad girdime ausimis, o garsą suvokiame – smegenimis.
  • 2020 m. prasidėjusi pandemija ir reikalavimas dėvėti veido kaukes keitė klausos sutrikimą neigiančių žmonių požiūrį. Netekę galimybės skaityti iš lūpų daugybė žmonių suprato, kad klausos sutrikimas trukdo kokybiškai bendrauti. 
  • 2022 m. įsigaliojo nauja kompensavimo tvarka: kompensacija skiriama abiejų ausų klausos aparatams (atsižvelgiant į tyrimų duomenis). Suaugusiesiems kompensacijos periodas – kas 5 metai. Antram aparatui kompensacija skiriama ne anksčiau kaip po 5 metų nuo pirmojo.
  • 2024 m. klausos aparatų gamintojui OTICON sukako 120 metų.
  • 2025 m. klausos centrui Audiomedika sukako 20 metų.