Article

Įgimtas klausos sutrikimas

Kai kurie žmonės gimsta su klausos sutrikimu, kuris būna paveldėtas ar atsiradęs nėštumo ar gimdymo metu. Lietuvoje visiems vaikams yra atliekama pirminė patikra po gimdymo dar gimdymo namuose, todėl klausos sutrikimo atvejai dažnai yra nustatomi anksti. Tačiau kai kuriais atvejais įgimtą klausos praradimą sunku nustatyti, ypač jei jis yra nežymus ar išsivysto tik vienoje ausyje. Kartais žmonės apie įgimtą klausos sutrikimą sužino tik senyvame amžiuje, nes nesitikrino savo klausos.

Paveldimi klausos sutrikimai

Daugeliu atveju įgimti klausos sutrikimai yra paveldėti iš tėvų. Toks genetinis perdavimas sukelia klausos funkcijų sutrikimą ar netekimą. Dažniausiai jis pastebimas iškart po gimdymo ar po kelių mėnesių.

Įgimti klausos sutrikimai, kurie nėra paveldėti

Vidutiniškai 1 iš 4 atvejų įgimtas klausos sutrikimas nėra nulemtas tėvų genų. Dažniausiai jie išsivysto dėl ligų ar nėštumo metu patirtų traumų. Dažniausios nepaveldimo klausos sutrikimų priežastys: - Infekcijos nėštumo metu, pavyzdžiui, tymai - Priešlaikinis gimdymas - Mažas svoris - Gimdymo traumos - Jei nėščioji serga diabetu

Ankstyvas identifikavimas yra svarbu

Klausos sutrikimus naujagimiams ir mažiems vaikams gali būti sunku nustatyti, tačiau tai gali turėti neigiamų pasekmių. Ankstyvas klausos kompensavimas klausos aparatu palengvins vaiko kalbos raidą, mokymąsi ir socializaciją. Visgi, reiktų atsiminti, kad tai nėra išaugama – klausos sutrikimą reikės kompensuoti nuolat, kad būtų išvengta socialinės atskirties.

Neurosensorinis klausos praradimas

Vidinėje ausyje yra mažų plaukelių, kurie pajaučia garso bangas. Nuo garso bangų jie virpa, o nervų ląstelės šiuos virpesius paverčia impulsais, kurie keliauja į smegenis. Jei šie komponentai yra pažeisti, dėl triukšmo, ligos ar natūralaus senėjimo proceso, gali pasireikšti klausos sutrikimai. Per gyvenimą mes palaipsniui prarandame visas sensorines plaukų ląsteles. Nedvejodami susisiekite su mumis, jei įtariate, kad Jūs arba Jūsų artimasis turi klausos sutrikimą. Mes galime padėti.

Kodėl klausa sutrinka?

Neurosensoriniai klausos sutrikimai yra dažniausias klausos sutrikimų tipas. Jis dažnai atsiranda senstant mūsų organizmui arba per ilgai būnat per dideliame triukšme. Taip pat jis gali išsivystyti dėl virusinės infekcijos ar įvairių ligų. Dažniausiai tokiais atvejais žala negrįžtama ir tinkamo klausos aparato parinkimas yra efektyviausia priemonė.

Kaip pagerinti klausą, kai ji sutrinka dėl neurosensorinių priežasčių?

Kokių veiksmų imtis rekomenduos klausos specialistas, priklauso nuo kelių veiksnių. Kai kuriais atvejais, paskirti vaistai gali palengvinti simptomus ir sumažinti vidinės ausies uždegimą, kad garsas taptų aiškesnis. Kitais atvejais, kai klausa sutrinka dėl plaukų ląstelių pažeidimo, daugumai žmonių labiausiai padeda klausos aparatai. Geriausias būdas užtikrinti kuo optimalesnį klausos gerinimo procesą – užsiregistruoti konsultacijai klausos centruose „Audiomedika“. Galime nustatyti klausos praradimo laipsnį ir surasti geriausią sprendimą.

Klausos aparatai kiekvienai ausiai

Klausos centruose „Audiomedika“ rasite klausos aparatų visiems klausos sutrikimams kompensuoti – nuo nežymaus iki sunkaus klausos praradimo. Turime klausos aparatų, kurie yra įstatomi į ausį ir yra beveik nematomi, taip pat turime modelių, kurie yra tvirtinami diskretiškai už ausies. Rasime geriausia sprendimą Jums, atsižvelgdami į Jūsų poreikius bei pageidavimus.

Spengimas ausyse (tinnitus)

Spengimas ausyse būna įvairus: skambėjimas, ūžimas, dūzgimas, spragsėjimas. Beveik visiems jį patiriantiems žmonėms jis turi didelių neigiamų pasekmių: sukelia stresą, nerimo priepuolius, pyktį ir nemigą. Daugiau nei 80 proc. žmonių, kuriems spengia ausyse, turi klausos sutrikimų, apie kuriuos nežino. Vaisto nuo spengimo ausyse nėra, tačiau klausos aparatai gali palengvinti simptomus, kad šis garsas nebedominuotų Jūsų gyvenime.

Spengimo ausyse priežastys

Spengimas ausyse nėra liga, o simptomas, kurį sukelia daugybė priežasčių. Dažniausia priežastis yra per ilgas buvimas dideliame triukšme, kuris gali pažeisti plaukelių ląsteles vidinėje ausyje. Plaukų ląstelės paverčia garsus, kuriuos girdite, į signalus, kuriuos supranta smegenys. Jei plaukeliai yra pažeisti, jų kiekis sumažėja, smegenys gauna mažiau signalų. Tyrimai rodo, kad tuomet smegenys bando kompensuoti dingusius signalus ir sukuria naują garsą.

Jei dirbate triukšmingoje aplinkoje be ausų apsaugos, patenkate į rizikos grupę išvystytui spengimą ausyse. Kuo didesnis triukšmas, kuo ilgiau Jūs jį patiriate, tuo didesnė rizika, kad jūsų klausa bus pažeista.

Jei kasdien naudojate ausines ilgesnį laiką, atkreipkite dėmesį, kad garsas nebūtų itin didelis, nes tai taip pat gali sukelti spengimą ausyse. Rizika išsivystyti spengimui ausyse yra didesnė, kai naudojate į ausis įstatomas ausines, o ne ausį apgaubiančias ausines.

Kaip spengimas ausyse paveikia žmones?

Kai kurie žmonės gali ignoruoti jų spengimą ausyse didžiąją laiko dalį. Kitiems simptomai gali turėti itin nemalonių reiškinių, sukelti stresą, pykčio priepuolius, koncentracijos problemų ir atsiskyrimą nuo aplinkinių. Dažnai pasitaiko, kad dėl spengimo ausyse žmonės negali normaliai išmiegoti nakties.

Ar spengimą ausyse galima išgydyti?

Vaistų nuo spengimo ausyse nėra, tačiau klausos centruose „Audiomedika“ Jums pasiūlysime daug būdų, kaip jį kontroliuoti ir sumažinti jo įtaką Jūsų gyvenimui. Jie gali padėti Jums miegoti geriau ir išmokys vengti situacijų, kurios gali jį sukelti.

Audio terapija

Nors atrodo neįtikėtina, kad garsų dėka galima sumažinti spengimą ausyse. Audio terapija gali smarkiai padėti. Jos metu klausysitės skirtingų, specialiai atrinktų garsų, kurie padės smarkiai sumažinti ar net laikinai panaikinti spengimą ausyse.