Mus supantys kasdieniai garsai atrodo tokie įprasti, kad net nesusimąstome, kokie jie yra svarbūs ir kaip pasikeistų gyvenimas, jeigu jų neliktų. Suaugusiems klausa svarbi dėl saugumo, galimybės bendrauti, socialinės integracijos, pažiniminės funkcijos. Vertinant vaikų klausos svarbą, prie visų šių priežasčių prisideda dar kelios itin svarbios priežastys: kalbos raida, intelektinė raida, emocinis vystymasis ir socialinių įgūdžių lavinimas. Todėl labai svarbu nedelsti ir suteikti vaikui reikiamą pagalbą.

Garsai atsakingi už saugumo jausmą

Kūdikio smegenims nuo pat gimimo reikia garsinės stimuliacijos, kad jis išmoktų atpažinti garsus ir kalbą. Vaikai pirmiausia pradeda atpažinti savo tėvų balsus. Gebėjimas išgirsti tėvų balsą yra svarbus ne tik kalbos raidai, bet ir vaiko saugumo ir komforto jausmo kūrimui. Nuolat girdimi tėvų balsai leidžia kūdikiui susikurti saugaus prieraišumo ryšį, patenkinti prigimtinį poreikį jaustis saugiam ir žengti tolimesnius raidos žingsnius.

Būtent pirmieji treji vaiko gyvenimo metai yra sparčiausios raidos ir daugybės atradimų laikotarpis. Vaikas mokosi pažinti, jausti, liesti, stovėti, vaikščioti ir, žinoma, kalbėti. Jei jūsų vaikas turi klausos sutrikimą, gali nukentėti ne tik kalbos, bet ir kitų įgūdžių vystymosi tempas. Viskas priklauso nuo to, kaip greitai pastebimas klausos sutrikimas ir kokių veiksmų imasi tėvai.

Garsai atsakingi už kalbos raidą

Kalbos mokytis pradedame labai anksti. Net kai vaikas dar netaria skiemenų, jis jau girdi. Šiame etape nepaprastai svarbu, kad jūsų kūdikis galėtų girdėti daug įvairių garsų.

Girdėdami vaikai renka ir įsisavina didžiulį kiekį svarbios informacijos, kuri lemia emocinę ir socialinę raidą. Skirtingos balso intonacijos leidžia suprasti, ar mama giria, ar užduoda klausimą, ar drausmina.

Nors klausos pakenkimo priežastis atsiranda klausos kelio pradžioje – ausyse, tikrasis rezultatas slypi smegenyse. Būtent smegenys įprasmina garsus, todėl jas reikia skatinti tinkamai vystytis. Ausys surenka garsus ir siunčia į smegenis, kurios juos apdoroja ir suteikia prasmę.

Per pirmuosius 5 gyvenimo mėnesius kūdikis išmoksta atskirti skirtingus garsinius kalbos

komponentus ir pradeda guguoti. Baigiantis gugavimo etapui, vaikas pradeda eksperimentuoti vartodamas skirtingus žodžius. Jis taria pirmuosius pavienius skiemenis, tada žodžius, vėliau – dviejų žodžių junginius, o po to – pilnus sakinius. Sulaukęs 3 metų jis jau žino per tūkstantį žodžių.

Vaikai, kurių klausa yra sutrikusi (priklausomai nuo klausos sutrikimo lygio), dažniausiai pradeda kalbėti vėliau, o kartu su kalba lėtėja ir kitų įgūdžių raida. Todėl labai svarbu suteikti vaikui pakankamą garsinę aplinką ir užtikrinti jo kalbinę raidą.

Garsai atsakingi už socialinę integraciją

Nesprendžiami klausos sutrikimai turi didžiulę įtaką vaiko kasdienybei visuose jo amžiaus tarpsniuose. Gebėjimas kalbėti iš tiesų yra gebėjimas bendrauti. Ateina laikas, kai saugioje ir visiškai pažįstamoje namų aplinkoje augęs mažylis pradeda lankyti darželį, dalyvauti įvairiuose užsiėmimuose, bendrauti su bendraamžiais.

Ikimokyklinio amžiaus vaikai paprastai pasitiki savo gebėjimais. Jie gali atlikti užduotis, lavina

kalbos įgūdžius, moka užduoti klausimus ir paaiškinti beveik viską, kas yra aplink juos. Vaikas rodo iniciatyvą, stengiasi būti nepriklausomu ir vis labiau suvokia aplinkinį pasaulį.

Jei vaikas dėl klausos sutrikimo iki galo nesupranta supančios aplinkos garsų, kyla rizika, kad jo vystymasis sulėtės ir elgesys skirsis nuo bendraamžių. Taip pat tikėtina, kad klausos sutrikimų turintys vaikai bus pernelyg saugomi nuo iššūkių ar nesėkmių. Tinkamam jų vystymuisi yra nepaprastai svarbu būti saugioje aplinkoje ir už namų ribų, kur jie galėtų įgyti reikiamos patirties.

Garsai atsakingi už edukacinius pasiekimus

Mokslo metų pradžia pirmojoje klasėje yra tikras iššūkis visai šeimai. Tai tarsi įspūdingas nuotykis nuolat besikeičiančioje aplinkoje, pilnoje naujų žmonių. Bet tuo pat metu ši aplinka reikalauja susikaupimo ir pažangos, kurią pasiekti gali būti sunku, jeigu vaiko klausa sutrikusi, o pagalba nėra suteikta.

Vaikas gali negirdėti ne tik mokytojos skaitomo teksto, bet ir patį tekstą suprasti visiškai kitaip, nes, negirdėdamas tam tikrų garsų, negalės suprasti žodžių ir sakinių prasmės.

Klausos sutrikimų turintis vaikas stengiasi įdėmiai klausytis. Pabandykite įsivaizduoti – tarsi jūs kasdien sėdėtumėte seminare, kuris vyksta jums mažai suprantama užsienio kalba. Tai išties labai vargina, nukenčia mokymosi produktyvumas, gali išsivystyti nervinė įtampa ir ją lydintis kiti sutrikimai.

Be to, reikšmingai nukenčia bendravimas su bendraamžiais – negalėdami tinkamai įsilieti į pokalbius vaikai linkę užsisklęsti ir nugrimzti į saviizoliaciją.

Klausa – kaip šviesa

Kaip mums reikia šviesos, kad galėtumėme laisvai judėti, suprasti, kas vyksta aplinkui, ir džiaugtis pasauliu, taip pat vaikui su klausos sutrikimu reikia priemonių, kurios leistų patirti kokybišką visavertę garsinę aplinką. Todėl pastebėję galimus vaiko klausos sutrikimus, nedelsdami kreipkitės į specialistus, kurie įvertins vaiko klausos nusilpimo lygį ir rekomenduos tinkamiausias priemones.

Viena iš priemonių – individualiai vaikams pritaikomi klausos aparatai. Kuo anksčiau vaikas pradės juos nešioti, tuo kokybiškesnis bus jo raidos procesas. Nešiodami klausos aparatus vaikai gali gyventi VISAVERTĮ gyvenimą ir vystytis taip pat, kaip ir jų bendraamžiai.

Kaip akys prie šviesos, taip ir klausos sistema prie atsiradusių garsų turi priprasti palaipsniui. Norėdami padėti vaikui lavinti kalbos įgūdžius, kreipkitės pagalbos į specialistus ir laikykitės keleto paprastų bendravimo principų:

  1. Kalbėkite su vaiku akis į akį.
  2. Kalbėkite aiškiai, lėtai.
  3. Pašalinkite sklindantį pašalinį triukšmą (televizorius, radijas, eismo triukšmas, sklindantis pro atvirą langą).

Bendraujame ne tik žodžiais, taip pat naudojame rankas, kūno kalbą ir veido išraiškas. Nepamiršite jų integruoti į savo žodžius.

Dėl pagalbos priemonių visada verta pasikonsultuoti su logopedu ir surdopedagogu.